Nors rytinis šaltukas truputį gąsdino atšiaurumu, bet po valandėlės, saulutei pakilus, senjorai vis drąsiau rinkosi į globos namų vidinę terasą. Čia darbuotojai jau ruošė ir puošė aplinką bei vaišes Velykų šventei paminėti. Šia proga atvyko senjorams jau pažįstamos viešnios – „Nemuno krantų“ bendruomenės pirmininkė Rūta Zabielienė ir senjorų klubo „Berželis“ pirmininkė bei ansamblio „Šaltinis“ vadovė Antanina Birutė Liutvinskienė. Kartu su jomis atvykusi etnografė Gitana Nevulienė papasakojo senąją, tikrąją lietuvišką šios šventės tradicijos istoriją, primindama net ir senoliams mažai žinomas, primirštas tradicijas, tokias kaip margučio dalinimasis, supimasis ar laistymasis vandeniu. Rūta Zabielienė atvyko su muzikos instrumentu – sena armonika, kuria renginio metu linksmino visus šventės dalyvius. Skambant armonikos garsams, viešnios kartu su senjorais ir darbuotojais dainavo, rideno margučius, sukosi rateliuose… Renginio metu metu buvo pasveikinti senjorai, gimę balandžio mėnesį. Šventėje netrūko juoko ir šurmulio. Kartu su gamta, šypsenomis veiduose ir saulės spinduliais, nubudo ir mūsų širdys…
Ar teka gyslomis Pavasaris?
Jaučiu, kaip teka gyslomis pavasaris,
Gamta jau bunda, o su ja širdis.
Saulutės spinduliai lyg tyros ašaros
Auksiniais siūlais viską suadys.
Sniege gyvybės pėdsakai išlieka,
Mažutėj sėkloj bręsta gyvastis.
O tu ir aš juk nedarysim nieko,
Kai žemė vėl atvers žalias akis.
Tai saulės spinduliai prikels iš miego
Mažutę sėklą, snaigę vers lašu.
O tu ir aš juk nesakysim nieko
Matydami stebuklų tiek mažų.
Tik širdimi dainuosim tylią dainą
Ir šlovinsim Gyvenimo žingsnius,
Juk viskas teka, keičiasi, praeina
Ir mūsų vieną dieną čia nebus.
