Jeigu daugelį metų iš eilės žiema buvo silpnutėlė ir pabėgdavo pati savo noru su paskutiniais betirpstančio sniego likučiais, tai šių metų žiema – tikra siaubūnė, kurią išvaryti reikėjo pasistengti. Ir mes pasistengėme – Užgavėnės buvo trankios, skambios, tokios, kokios ir turi būti tikros tradicinės Užavėnės! Nuo pat ryto namuose siautėjo, gąsdino ir linksmino, iš delnų ir kortų būrė, į šonus baksnojo įvairiausi personažai, skambėjo triukšmingos dainos, ant stalų garavo minkštučiai puručiai mieliniai blynai, o mūsų bendruomenės visuomet laukiamos viešnios Rūtos Zabielienės rankose laikoma armonika tiesiog savaime kvietė kojas trepsėti, rankas ploti, dainoms pritarti. Dėkojame Rūtai Zabielienei už nepailstamą energiją, visuomet malonius susitikimus, visiems šventėms dalyviams už puikią nuotaiką, o mūsų virtuvės stebukladarėms – už pilnus pilvelius. Tegul po šio šventinio šurmulio žiema labai gerai pagalvoja, ar dar pasilikti, o mūsų darbuotojams ir senjorams – sveikatos ir kantrybės laukiant pavasario!
