Šiemet Velykos į mūsų namus atėjo ne tyliai, o su pavasarišku čiauškėjimu, įvairiausiais muzikos garsais ir širdį glostančia žmogiška šiluma. Jaukiausia šventės nata globos namų gyventojams tapo lopšelio-darželio „Vaidilutė” auklėtinių pasirodymas. Mažųjų nuoširdumas akimirksniu ištirpdė visų širdyse užsilikusius žiemos likučius. Nuoširdžiai dėkojame ne tik mažiesiems artistams, bet ir jų pedagogėms už pasidalintą šilumą.
Vėliau atėjo eilė dar smagesnei šventės daliai – velykiniams žaidimams! Azartiškos varžybos taip įtraukė senjorus, kad net patys rimčiausi pamiršo savo amžių ir leidosi į tikrą margučių medžioklę. Salėje virė tokios aistros, kokių pavydėtų net olimpinių žaidynių sirgaliai – juokas, plojimai ir draugiški pasišaipymai užpildė visą erdvę.
Nors kai kam margutis nuriedėjo ne ten, kur tikėtasi, ar lemiamu momentu sudrebėjo ranka, niekas dėl to neliūdėjo. Galiausiai visi vienbalsiai nutarė – nugalėjo ne taikliausia akis ar stipriausios rankos, o tas pavasariškas šurmulys, privertęs širdis plakti bent dešimčia metų jauniau!
Velykų ir Atvelykio laikotarpis dienos socialinės globos praėjo ypatingai jaukiai, šiltai ir prasmingai. Tai buvo laikas, kurį geromis emocijomis nuspalvino tradicijų puoselėjimas, sustojimas ir pabuvimas kartu, margučių ridenimas, vaišinimasis savo pačių gamintu pyragu. Šios akimirkos sustiprino dienos centro bendruomeniškumo jausmą, kiekvienam leido pasijusti laukiamu, svarbiu.
Šventinę nuotaiką papildė Violeta Dabrilienė, kuri skambino kanklėmis ir suteikė ramybės, švelnumo bei dar daugiau šilumos mūsų popietei. Svarbiausia, kad šios dienos buvo kupinos gerų emocijų. Buvo džiugu matyti šypsenas, girdėti nuoširdžius direktorės Silvijos Gružauskienės žodžius bei palinkėjimus, kaip svarbu yra būti kartu, dalintis dėmesiu, rūpesčiu ir paprastu žmogišku ryšiu, kurį padeda palaikyti buvimas dienos centre.
Nuo kitų skyrių neatsiliko ir Socialinės priežiūros dienos centro kolektyvas, kuriems Šv. Velykos yra viena svarbiausių pavasario švenčių, kai norisi pasipuošti erdves ryškesnėmis spalvomis, prabudinančiomis sielą ir leidžiančioms tarsi pajusti atgimimą širdyje ir gamtoje. Spalvingų margučių apsuptyje dienos centro nariai susėdo prie bendro stalo, vaišinosi ir dalijosi gera nuotaika, o šventę praturtino prisiminimai, eilėraščiai ir dainos apie pavasarį, padedantys kurti šiltą atmosferą. Šios gražios šventės proga dienos centro bendruomenė klausėsi koncerto „Skamba Velykų varpai”, kurį dovanojo moterų vokalinis ansamblis „Guboja”. Dėkojame ansambliui ir jo vadovei Aleksandrai Danutei Žiedelienei.
Šv. Velykų šventė – tai ne tik tradicijų puoselėjimas, bet ir galimybė sustoti, pabūti kartu ir pasidžiaugti paprastais, tačiau svarbiais dalykais. Ji įkvepia gerumui, atvirumui ir primena apie gyvenimo atsinaujinimo grožį.
