Ona – vienas iš seniausių ir gražiausių lietuviškų vardų. Onų ir Onučių varduvės sutampa su derliaus prinokimo švente, žymi besibaigiančią vasarą, didžiųjų darbų pabaigą. Tai metas, kai naujas derlius keičia senąjį, miškuose prisirpsta avietės, soduose – vyšnios, o laukuose – rugiai. Per Onines kepama šviežia duona, tad senoliai sakydavo, kad „Šv. Ona – duonos ponia“. Su duona ir medumi šiandien globos namuose pasitikome Liepalotų kaimo kapelą, kuri mums dovanojo dainas ir puikią nuotaiką, o taip pat sveikinome liepą gimusius globos namų gyventojus ir Onas su vardo diena. Dėkojame visiems Oninių šventės dalyviams ir koncertą dovanojusiai Liepalotų kapelai – visi, kurie klausėsi, linkčiojo galvomis ir kaip susitarę girdami kartojo – „o čia tai koncertas!”.
