Kai norime kalbėt apie Tėvynę,
Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim.
Tai jų alsavimas, kaip vėjo gūsis,
Išskleidžia mūsų vėliavas; jų rankos
Palaimina ir duoną, ir svajonę;
Jų akys stebi mus kaip gyvos žvaigždės,
Ir žemė kalba jų derlingais žodžiais. /J. Marcinkevičius/