Vasario 16-oji – tai diena, kai ryžtas, drąsa ir vieningumas tapo nepriklausomybe, o viltis – laisvos šalies pamatu. Tai ne tik istorinė pergalė, bet ir suvokimas, kad ateitis priklauso nuo mūsų. Tai mūsų krašto saulės šviesos spindėjimas, augimo, žalumos, gyvybės klestėjimas, raudonos – stiprybės, aistros, pralieto kraujo atvaizdas mūsų plazdančioje trispalvėje.
Simboliška, kad šia valstybinę šventę vasario 18 dieną abu dienos centrai šventė kartu, susijungdami į vieną gražią didelę šeimą. Šventės metu skambėjo centro vadovės Simonos deklamuojamos eilės, dienos centro lankytojų asmeninė kūryba, dainos, tautiniai šokiai tiesiog kvietė patrepsėti kartu.
Susėdus prie vieno didelio vaišių stalo, buvo puiku stebėti šios kartos bendravimą. Tai žmonės, kurių dauguma gimė nelaisvoje Lietuvoje, augo karo metu ar pokariu, tačiau, štai – jie sėdi, pasipuošę, tiesiomis nugaromis, stiprūs savo nusiteikimu ir vieningumu, besišypsantys, tiesiantys vienas kitam ranką, o netrukus ir vėl susijungiantys į bendrą dainą, kuri liejasi lyg upė, vedama darbuotojos Laimutės.
Atsidėkodami socialinės priežiūros dienos centro lankytojams dienos globos centro senjorai dovanojo rankų darbo tautinės simbolikos gėlytes ir atsisveikino iki kitų malonių kartų.
