Birželio 19-ąją mūsų globos namuose nuaidėjo viena gražiausių vasaros švenčių – Joninės. Ši ypatinga diena, kai gamta kupina gyvybės, o žmonių širdys atsiveria šviesai ir bendrystei, subūrė gyventojus, darbuotojus ir svečius į prasmingą, jaukumu ir lietuviškomis tradicijomis alsuojantį renginį.
Šventei ypatingo žavesio ir gyvybės suteikė du nuostabūs muzikiniai kolektyvai – etnografinis ansamblis „Sūduva“, vadovaujamas įkūrėjos ir vadovės Teresės Varnagirienės bei Kauno kultūros centro mišrus choras „Diemedis“, kuriam vadovauja meno vadovas Audrius Petrauskas. Jų atliekamos dainos pažadino širdyse slypinčius prisiminimus, sušildė sielas ir priminė, kokią vienijančią galią turi lietuviška daina bei gyva žodžio tradicija.
Ypatingas dėmesys tądien buvo skirtas mūsų Jonams ir Janinoms! Šilti sveikinimai, ąžuolo lapų vainikai ir nuoširdūs linkėjimai kaip reikiant pradžiugino varduvininkus. Šypsenos jų veiduose liudijo – būti prisimintam yra didžiausia dovana.
Neapsieita ir be tradicinių Joninių apeigų! Simbolinis rankų plovimas šaltinio vandeniu tapo vidinio apsivalymo ritualu – paliekant už nugaros kasdienius rūpesčius ir pasitinkant vasaros pilnatvę. Kaip įprasta, renginio kulminacija tapo paparčio žiedo paieška. Tačiau šįkart žiedas nebuvo rastas – vietoj to nuskambėjo prasmingas manifestas: “Paparčio žiedo nereikia ieškoti. Jis yra visų Jūsų širdyse. Nes kas gi tas stebuklingas žiedas, jei ne gerumas, kurį dovanojame vieni kitiems kasdien…” Nenuostabu, kad didelio dalyvių dėmesio susilaukė ir Joninių burtai, kurie daugumai sužadino nenumaldomą smalsumą ir iššaukė nuoširdaus juoko pliūpsnius!
Ši diena dar kartą priminė, kad Joninės – tai ne tik dainos ar senieji papročiai. Tai laikas, kai sustojame, pabūname drauge, prisiliečiame prie gamtos ir vienas prie kito, pajuntame širdžių šilumą ir prisimename, kas iš tikrųjų svarbu – žmogiškas ryšys, atjauta ir bendrystė.
